PenkiGyvūnai
EN  RU

2017 m. Lapkričio 18 d., Šeštadienis




 
Kailio priežiūra

 

Šuns kailis sudarytas iš dviejų pagrindinių plaukų tipų: šiurkštesnių ir ilgesnių pagrindinių ir trumpesnių, minkštesnių – poplaukio. Plaukai auga iš plaukų maišelių, esančių odoje. Į plauko maišelį atsiveria riebalinių liaukų latakas. Jų sekretas – riebalai – padengia šuns plaukus ir odą. Riebalinis sluoksnis apsaugo kailį nuo džiuvimo ir perteklinio sudrėkimo. Jis turi ir baktericidinių savybių. Plaukas išauga iki tam tikro dydžio ir išstumiamas iš plauko maišelio, pakeičiančiu jį nauju plauku. Šis procesas vyksta nuolatos ant viso šuns kūno, todėl sveiko šuns kailis atrodo tolygiai. Du kartus per metus vyksta „masinis“ kailio keitimas – šėrimasis. Šis procesas reguliuojamas hormonais ir susijęs su aplinkos temperatūros kitimu ir dienos šviesos ilgumu. Jeigu šuo nuolatos šeriasi – tai, greičiausiai, ligos simptomas. Šiuo klausimu geriausia konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kai kurie šunys nesišeria, todėl jų kailis reikalauja ypatingos priežiūros. Bedlingtono, keriblių terjerus ir pudelius kerpa, o kitų terjerų kailis triminguojamas. Kai perkate veislinį šunį, būtinai pasidomėkite, kaip prižiūrėti jo kailį. Net jeigu neketinate dalyvauti parodose, šuns kailį reikia kirpti arba triminguoti ne tik dėl grožio, bet ir dėl kailio atsinaujinimo.

Skiriami šeši pagrindiniai šuns kailio tipai. Kiekvienas tipas reikalauja skirtingos priežiūros.

Pirmasis tipas– „paprastas“ kailis. Tai vidutinio ilgio ir tankumo kailis. Tokį kailį, pavyzdžiui, turi laikos, vokiečių aviganiai, špicai, labradorai. Šiuos šunis šukuoja šepečiu, o uodegą ir karčius – šukomis. Šėrimosi metu galima pasinaudoti šukomis pūkams. Šunis su „paprastu“ kailiu paprastai maudo vieną, du kartus per metus.

Antrasis tipas – ilgas kailis. Jį turi afganų kurtai, koliai, spanieliai, seteriai ir kiti. Tokį kailį reikia kasdien šukuoti. Kai kurie savininkai iššukuotų plaukų neišmeta, o verpia ir mezga šiltas pirštines ir kojines. Be šukavimo ilgą kailį reikia trumpinti ant letenų, snukio ir aplink akis.

Trečiasis tipas – lygus kailis. Dobermanų, taksų ir t. t. poplaukis minimalus, todėl šėrimosi metu šukuoti geriau masažinėmis arba padarytomis iš šerių šukomis. Kuo trumpesnis kailis, tuo lengvesnė jo priežiūra. Labai patogu tai daryti šepečiu - pirštine. Jeigu kailio nešukuosite, ant kilimų kaupsis daug plaukų.

Ketvirtasis tipas – garbanotas, nesišeriantis kailis. Šio tipo atstovai – pudeliai, bedlingtonai, keribliuterjerai ir kai kurios kitos veislės. Šiuos šunis reikia reguliariai kirpti ir maudyti, maždaug kas du tris mėnesius. Jeigu kailio specialiai netvarkysite, jis negalės atsinaujinti ir susidarys susivėlimai. Šuniuką pirmą kartą kerpa 14-15 savaičių. Reikia nuo pat pradžių pratinti gyvūną prie šios procedūros, nes paskui galite nesusitvarkyti.

Penktasis tipas – šiurkštus kailis. Tai, ko gero, reikalaujantis didžiausios priežiūros kailis. Tokį kailį turi dauguma terjerų ir šnauceriai. Šiurkštų, panašų į vielą, reikia pešioti. Plaukų pešiojimas vadinamas trimingu. Ši procedūra reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės.

Paskutinis, šeštasis tipas – netipinis kailis. Tokį kailį turi kai kurios egzotinės veislės – puliai, šniuriniai pudeliai.Tokių šunų kailio priežiūros konsultacijų reikia teirautis pačių veisėjų. Net plikos veislės reikalauja periodiško valymo.

Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius komentarus ir klaidas

Straipsnio komentarų skaičius: 9

Pridėti naują komentarą:

Vardas: El. paštas:


Portale paskelbta draudžiama informacija šalinama. Ją publikavęs asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. (http://www.cyberpolice.lt)
 
video