PenkiGyvūnai
EN  RU

2017 m. Lapkričio 18 d., Šeštadienis




 
Trumpai apie alergijas

 

Dažniausia alergijų priežastimi būna ektoparazitai (blusos, plaukagraužiai, įvairių rūšių niežų erkės), pašaras ir įvairūs aplinkoje esantys alergenai, kurių yra nustatyta apie 50 (sukelia atopinį dermatitą). Kiek rečiau alergijų priežastimi būna endoparazitai (askaridės, įvairių rūšių kaspinuočiai), medikamentai  (sukelia dilgėlinę, o retais atvejais net anafilaksinį šoką), įvairių sistemų organų ligos.
Priežastį, dėl ko atsirado alergija, dažnai sunku nustatyti. Alergijų simptomai gyvūnams gali būti labai įvairūs, bet pagrindinis požymis yra kasymasis. Vienais atvejais gyvūnai kasosi nugarą, juosmens, menčių sritį, kitais - snukį į žemę, kasosi apie akis , drasko ausis, laižosi ir kandžioja kojas, kaso pilvą.
Pradėjus gyvūnui kasytis, reikia būtinai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nerekomenduojame gyvūnų savininkams pradėti gydymą , nepasitarus prieš tai su gydytoju. Nes labai dažnai gydymas , kurį jie taiko savarankiškai, būna netinkamas, iškreipia klinikinį susirgimo vaizdą, tuo dar labiau apsunkindamas tikslios diagnozės nustatymą.

Šunų maras - paskutiniu metu gana dažnai pasitaikantis susirgimas. Apie 10 metų mėsėdžių maras Lietuvoje buvo nesutinkamas arba pasitaikydavo labai retai. 2002 m. kovo - balandžio mėnesiais buvo užregistruoti pirmi šunų maro atvejai. Susirgimas, įgaudamas vis didesnį pagreitį, per trumpą laiką išplito visoje Respublikoje.
Paprastai maro eiga būna ūmi arba poūmė. Skiriamos 4 maro formos: kvėpavimo organų, žarnų, odos ir nervinė.
Būdingi susirgimo požymiai yra aukšta kūno temperatūra, pūlingos išskyros iš akių ir šnervių, katariniai kvėpavimo organų ir virškinamojo trakto uždegimai. Susirgimui praeinant, po kelių savaičių ar mėnesių gali atsirasti nervų sistemos pažeidimo reiškinių, paraudimų odoje, sustorėja ir suskyla pėdelės.
Labai dažnai susirgimą komplikuoja antrinė bakterinė infekcija (salmonėlės, pasterelės).
Šunų marą sukelia Paramyxoviridae šeimos virusai.
Pirmą kartą liga aprašyta 1905 m. Sergantys šunys virusus išskiria su visais organizmo sekretais ir ekskretais. Užsikrečiama per virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus. Labai pavojingas virusų platinimo šaltinis yra užsikrėtę, bet kliniškai sveiki šunys. Susirgimui jautriausi 4-6 mėnesių šuniukai, tačiau didžiausias sergamumas pastebėtas vyresnių nevakcinuotų šunų tarpe.
Gimę šuniukai turi pasyvų imunitetą, gautą iš motinos, kuris išsilaiko iki 8 savaitės po gimimo.

Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos terapeutas A. Grigonis

Žurnalo "Vilniaus miesto gyvūnų augintojams" informacija.

Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius komentarus ir klaidas

Straipsnio komentarų skaičius: 26

Pridėti naują komentarą:

Vardas: El. paštas:


Portale paskelbta draudžiama informacija šalinama. Ją publikavęs asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. (http://www.cyberpolice.lt)
 
video