PenkiGyvūnai
EN  RU

2017 m. Rugsėjo 25 d., Pirmadienis




 
Išoriniai parazitai


Išoriniai parazitai, arba ektoparazitai, parazituoja ant odos paviršiaus, plaukuose ir maitinasi krauju, limfa ir epidermiu. Jie kenkia gyvulių odai ir plaukams, gyvuliai darosi neramūs, irzlūs, taip pat turi įtakos vidaus organų veiklai.

Blusos, blusų visimo ciklas.
 

Blusų žala įvairi:

  • 1. blusos ilgalaikiai kraujasiurbiai;
  • 2. blusų įkandimai sukelia alerginį šunų odos niežėjimą, išbėrimus, pleiskanojimą, plaukų slinkimą;
  • 3. blusos yra labiausiai paplitęs plokščiųjų kirmėlių (šunų kaspinuočio Dipilidium caninum) platintojas;
    4. šunų blusos, parazituodamos pas žmogų, platina nedideles plokščiąsias kirmėles (Hymenolepis nana).

Blusų visimo ciklas yra toks: PATELĖ=» KIAUŠINĖLIS=» LERVA=» LĖLIUKĖ=» PATELĖ IR PATINĖLIS.

Suaugusios blusos minta krauju ir visą savo gyvenimą praleidžia šunų plaukuose. Blusos siurbia kraują ir tik dalį jo suvirškina savo žarnyne. Nesuvirškintą kraujo dalį išskiria iš organizmo ir juo maitinasi blusų lervos. Iškritusios iš šeimininko plaukų blusos gali badauti iki pusės metų. Blusų patelės, prisisiurbusios kraujo, deda ovalius kiaušinėlius, kurie dažniausiai nuo šeimininko odos nukrenta ant žemės arba vystosi tankiuose šuns plaukuose. Visgi tai atsitinka retai. Patelės gyvena iki dvejų metų ir per tą laiką padeda 500- 1000 kiaušinėlių.

Iš kiaušinėlių, patekusių ant pagalvių, kilimų, minkštų baldų ar į grindų plyšius, paprasta akimi neįžiūrimos blusų lervos išsirita per 2- 12 dienų. Jos energingai juda, slepiasi plyšiuose, kilimuose, gyvulių plaukuose ir minta organinėmis medžiagomis (pleiskanomis, suaugusių blusų išskyromis).

Lerva per 2- 3 savaites neriasi ir tampa nejudria lėliuke.

Lėliukė padengta limpančiais siūlais. Prie jų prilimpa dulkės, įvairios smulkios šiukšlės ir kt. Lėlikė virsta nematoma šiukšlių dalimi. Priklausomai nuo patalpos drėgmės ir temperatūros, lėliukė per kelias dienas arba kelis mėnesius virsta suaugusia blusa.

Svarbu tai, kad blusa iš lėliukės virsta suaugusia, kai arti jos yra gyvulys arba žmogus (veikiama aplinkos vibracijos). Jeigu arti nieko nėra, lėliukės virtimas suaugusia blusa gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų.

Blusos visimui tinkamiausia temperatūra yra 13- 32 ºC, oro drėgnumas 50-90 %. Kartais visimas sustoja tam tikram laikui ir lervos žūva. Palankiomis sąlygomis blusos visimas trunka 2-3 savaites, o visimas su pertraukomis trunka iki dvejų metų. Naikinant blusas reikia atsiminti, kad blusų populiacijoje yra 10 % suaugusiųjų ir 90% perų (kiaušinėliai, lervos, lėliukės). Nustatyta, kad 1 suaugusiai blusai tenka 9 jaunos formos.

Blusų žala gyvuliams.

Šunų augintojai į veterinarijos gydytoją dažniausiai kreipiasi vasarą ir rudenį. Tuo laiku labai padaugėja blusų. Blusų daroma žala priklauso nuo to, kiek gyvūno organizmas alergiškas blusos įkandimui.

Jeigu gyvulio organizmas nejautrus, tai blusos įkandimo vieta parausta, niežti. Gyvulys kasosi. Po kurio laiko niežulys praeina.

Jeigu blusos ilgai parazituoja, atsiranda įkandimo alergija. Tai trunka 3-12 mėnesių. Alergijos reakcija gali būti ankstyva ir vėlyva. Ankstyva alerginė reakcija atsiranda tada, kai įkandimo vietoje susidaręs mazgelis kurį laiką labai niežti, bet greitai išnyksta. Vystantis vėlyvai alerginei reakcijai, įkandimų vietoje mazgelis laikosi ilgai, labai niežti ir pasidengia žvyneliu. Naujai blusai įkandus, atsinaujina išnykę mazgeliai. Kartais nuo dviejų įkandimų gali atsirasti alerginė reakcija. Jautriausi šunys – nuo 3 iki 6 metų amžiaus.

Iš pažeistų vietų slenka plaukai. Šunys kasosi, kandžioja niežtinčias vietas, pažeidžia odą,  gali išsivystyti odos bakterinės ligos. Kartais būna odos uždegimas.

Blusų naikinimas.

Naikinant blusas svarbu atkreipti dėmesį į jų perų naikinimą. Gydant blusos greitai išnyksta, bet efektas bus trumpalaikis, jeigu nenaikinsime blusų jaunųjų formų. Blusų naikinimą sudaro trys dalys:

  • 1. pačių blusų naikinimas tam tikrais preparatais;
  • 2. blusų jaunųjų formų naikinimas;
  • 3. guolio ir aplinkos apdorojimas.
Plaukagraužiai.

Plaukagraužiai – smulkūs (vidutiniškai 1,5 mm ilgio) besparniai šviesiai gelsvi ar rudi vabzdžiai, turintys stiprius graužiamuosius organus. Galva platesnė už krūtinę, gerai išsivysčiusios akys, ovalo formos pilvas. Plaukagraužiai turi tris poras kojų. Jos sudarytos iš narelių, su nageliais, kuriais vabzdžiai įsikimba į plaukus.

Plaukagraužiai yra nuolatiniai šunų parazitai. Mėgstamiausios parazitavimo vietos yra šuns nugara, galva, kaklas. Daugiausia plaukagraužių randama neprižiūrimų šunų plaukuose. Jie minta pleiskanomis, krauju ir limfa bei odos paviršiaus sluoksniu.

Plaukagraužių visimas: apvaisinta patelė prie plaukų šaknelių padeda apie 100 kiaušinėlių, juos priklijuodama liaukų sekretu. Kiaušiniai ovalios formos, blizgantys, balti, su dangteliu, vidutiniškai 1 mm dydžio. Po 1-3 savaičių iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios yra panašios į suaugusius plaukagraužius, tik mažesnės. Per 2-3 savaites lervos 3 kartus neriasi, auga ir virsta suaugusiais parazitais. Plaukagraužiai dauginasi greitai, vidutiniškai kartą per mėnesį. Užsikrėsti galima tik kontaktuojant užsikrėtusiam gyvuliui su sveiku (per namų apyvokos daiktus ir per aplinką užsikrečiama retai). Dažniausiai plaukagraužiai plinta, jei nesilaikoma sanitarijos normų.

Parazituodami plaukagraužiai suerzina odą, ji niežti. Pirmoje užsikrėtimo stadijoje, kai parazitų nedaug, šunų savijauta bei išvaizda nesikeičia. Plaukagraužiams dauginantis, gyvuliai pasidaro neramūs, kasosi, atsiranda odos uždegimas, mažėja atsparumas kitoms ligoms, patys tampa ligos nešiotojais. Liga nustatoma radus plaukuose parazitų. Radus plaukagraužių, reikia nedelsiant pradėti gydymą. Gydymą reikia pakartoti po dviejų savaičių todėl, kad iš karto nežūva prie plaukų prilipę kiaušinėliai.

Utėlės.

Utėlės – smulkūs (1,5-3 cm ilgio) besparniai, kraujasiurbiai vabzdžiai. Kūnas ovalus, galva siauresnė už krūtinę. Pagal tai utėlės atskiriamos nuo plaukagraužių. Turi tris poras kojų su aštriais nagučiais.

Šunis parazituoja utėlės Linognathus setosus.

Utėlės yra nuolatiniai šunų šeimininkai. Visą savo gyvenimą jos parazituoja ant šuns, iškritusios iš plaukų, utėlės greitai žūva. Jos kelis kartus per dieną maitinasi šuns krauju. Suaugusios utėlės gyvena iki dviejų mėnesių.

Utėlės virsta trimis fazėmis: KIAUŠINĖLIS=» LERVA=» SUAUGUSI UTĖLĖ.

Patelė per gyvenimą padeda iki 100 kiaušinėlių. Juos tvirtai priklijuoja prie plaukų apatinės dalies greitai kietėjančiu sekretu. Per 10-18 dienų iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios 3 kartus neriasi ir tampa suaugusia utėle. Utėles platina jomis užsikrėtę gyvuliai. Šunys kasosi, prasideda odos uždegimas. Liga diagnozuojama radus šuns plaukuose utėlių arba glindų.

Gydoma du kartus su 14 dienų pertrauka, nes vaistai neveikia glindų, bet veikia lervas.

Erkės.

Erkės (iksodinės erkės) būna ovalios formos, 2-4 mm ilgio. Patinėliai neparazituoja, o patelės išsiurbia daug šeimininko kraujo ir padidėja kelis kartus. Erkės kūną sudaro pilvelis, straubliukas ir galūnės.

Neprisisiurbusios kraujo erkės yra plokščios, o prisisiurbusių kūnas būna apvalus ir kelis kartus padidėja (iki 11 mm). Patinėlis yra tamsiai rudas, nugara padengta blizgančiu skydeliu, jo didis nesikeičia visą gyvenimą. Patelės ant nugaros turi nedidelį skydelį. Jų pilvas padidėja priklausomai nuo to, kiek prisisiurbė kraujo.

Iksodinės erkės neturi specifinio šeimininko, jos parazituoja daugelį šiltakraujų gyvūnų, taip pat ir žmogų.

Erkės vystosi pagal šią schemą: KIAUŠINĖLIS=» LERVUTĖ=» NIMFA=» SUAUGUSI ERKĖ.

Kiekvienoje visimo fazėje erkės skiriasi savo kūno sandara ir gyvenimo būdu.

Iksodinės erkės yra sezoniniai parazitai, jos puola šeimininkus tik šiltu metų laiku.

Dažniausiai erkės gyvulius ir žmogų puola gamtoje, tankiuose krūmuose ir aukštoje žolėje. Patekusios ant gyvulio ar žmogaus, erkės nurėplioja, kur plonesnė oda, ir ten įsisiurbia visu savo kūnu. Erkės siurbimo vieta pamažu tinsta, pradeda niežėti, atsiranda alergija. Šeimininko kraujas siurbiamas maždaug savaitę, po to erkė nukrenta ant žemės ir deda kiaušinėlius.

Ektoparazitų naikinimas.

Ektoparazitų naikinimui naudojamos plačiausios priemonės: šampūnai, dirželiai, pudros, įvairūs skysčiai, specialios pipetės užlašinimui ant odos, aerozoliai. Visa tai galite įsigyti veterinarijos klinikose, vaistinėse ir zooprekių parduotuvėse ir ten pat galite gauti kvalifikuotą konsultaciją dėl priemonių panaudojimo.

Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius komentarus ir klaidas

Straipsnio komentarų skaičius: 28

Pridėti naują komentarą:

Vardas: El. paštas:


Portale paskelbta draudžiama informacija šalinama. Ją publikavęs asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. (http://www.cyberpolice.lt)
 
video